1000 cl
makt!
950 cl
makt!
900 cl
makt!
850 cl
makt!
800 cl
makt!
750 cl
makt!
700 cl
makt!
650 cl
...makt!
550 cl
...makt!
300 cl
makt!
250 cl
makt!
200 cl
...makt!
100 cl
...makt!
0 cl!
APIE REIŠKINIUS IR ESAMYBES
NR.2
Štai butelis vodkos, taip vadinamas spiritas. O šalia jūs matote Nikolajų Ivanovičių Serpuchovą.
Štai iš butelio kyla spirito garai. Pažiūrėkite, kaip Nikolajus Ivanovičius Serpuchovas nosim įkvepia. Pažiūrėkite, kaip jis laižosi ir markstosi. Matyt jam tai labai malonu, ir veikiausiai dėl spirito.
Bet atkreipkite dėmesį į tai, jog už Nikolajaus Ivanovičiaus nugaros nieko nėra. Ne tai, kad ten nestovėtų spinta arba komoda, ar išvis kas nors tokio,- bet visai nieko nėra, netgi oro nėra. Norite tikėkite, norite netikėkite, bet už Nikolajaus Ivanovičiaus nugaros nėra netgi beorės erdvės, arba, kaip sakoma, pasaulinio eterio. Atvirai šnekant, nieko nėra.
Šito, be abejo, ir įsivaizduoti neįmanoma.
Tačiau į tai mums nusispjaut, mus domina tiktai spiritas ir Nikolajus Ivanovičius Serpuchovas.
Štai Nikolajus Ivanovičius ima ranka butelį su spiritu ir prineša jį prie savo nosies. Nikolajus Ivanovičius uosto ir judina burną, kaip triušis.
Dabar atėjo laikas pasakyti, kad ne tik už Nikolajaus Ivanovičiaus nugaros, bet priešais - taip sakant, prieš krūtinę - ir apskritai aplinkui nieko nėra. Visiškas bet kokio egzistavimo nebuvimas, arba, kaip kažkada juokavo, nebuvimas jokio buvimo.
Visgi domėkimės tiktai spiritu ir Nikolajum Ivanovičium.
Įsivaizduokite sau, Nikolajus Ivanovičius žvilgčioja butelio vidun, po to prineša jį prie lūpų, užverčia butelį dugnu į viršų ir išgeria, įsivaizduokite sau, visą spiritą.
Tai vikriai! Nikolajus Ivanovičius išgėrė spiritą ir sumirksėjo akimis. Tai vikruolis! Kaip jis taip!
O mes dabar turime pasakyti štai ką: tiesą sakant, ne tiktai už Nikolajaus Ivanovičiaus nugaros ar iš priekio ir aplinkui, bet taip pat Nikolajaus Ivanovičiaus viduje nieko nebuvo, niekas neegzistavo.
Aišku, galėjo būti taip, kaip ką tik pasakėme, o pats Nikolajus Ivanovičius galėjo prie viso to puikiausiai egzistuoti. Tai, be jokios abejonės, tiesa. Tačiau, atvirai kalbant, reikalas tame, jog Nikolajus Ivanovičius neegzistavo ir neegzistuoja. Vat kame reikalas.
Jūs paklausite: o kaip gi butelis su spiritu? Ypačiai kur dėjosi spiritas, jei jį išgėrė neegzistuojantis Nikolajus Ivanovičius? Butelis, tarkim, liko. O kur gi spiritas? Ką tik buvo, ir staiga jo nebėr. Juk sakote, kad Nikolajus Ivanovičius neegzistuoja. Tai kaip čia dabar?
Čia mums ir patiems galvosūkis.
O tarp kitko, ko gi mes apie tai kalbam? Juk pasakėme, kad tiek Nikolajaus Ivanovičiaus viduje, tiek išorėje nieko nėra. O jeigu viduje ir išorėje niekas neegzistuoja, tai reiškia, kad ir butelis neegzistuoja. Juk taip?
Bet, iš kitos pusės, atkreipkite dėmesį į štai ką: jei mes sakome, jog niekas neegzistuoja nei viduje, nei išorėje, tai kyla klausimas: kieno viduje ir išorėje? Kažkas vis dėlto egzistuoja? O gal ir neegzistuoja. Tada kodėl mes sakome "viduje" ir "išorėje"?
Ne, čia aiškiai aklavietė. Mes ir patys nežinome, ką pasakyti.
Viso gero.
(1937 XII 18)
ne Kafka, tarybinis beprotis.
