imkit mane ir

ketvirčiavimo malonumai
ankstų rytą lekiant
greitkeliu šimtas
aštuoniasdešimt kilomentrų
per valandą greičiu,
ant įkaitusio metalo
netikri laumžirgiai,
pabėgę naminiai-
sidarbiniai/alaviniai
arbatiniai-
šaukšteliai/slibinai
skraido aplink ir
į mano ryškius
rūbelius staugia,
o aidas atsimušęs
nuo lekiančio metalo
man išmintingai pataria:
markizo de Sado
šimtas dvidešimt
sodomos dienų: imkit
mane ir išpiskit, o
išpisę permanykit, tik
greičiau greičiau!!!,
nes aš tuoj pasensiu
ir susiraukšlėsiu, o
noriu daug daug kartų ir
kad skaudėtų rėkčiau ir
verkčiau ir man liežuvį
trikampe dilde nupjautų,
bet man vis bus negana ir
negana, reiks vis daugiau,
neprityrimas šitas
neišprusimas skaudina
mano širdį - kaip reikės
atsiduoti meilei,
prieš tai neatsidavus
šlykščiausiems patyrimams,
to trokštu vien tik
dėl būsimos savo ir
savo šeimos laimės,
sukauptas iškrypėliškumo
riebalų sluoksnis lėtai
tirps ir malšins mano
aistras, leis be ypatingų
pastangų būti mylinčiu
padaru, o sulaukęs
septyniasdešimties vėl
rašysiu skelbimą į
pažinčių portalą:
ieškau tvarkingos moters,
kuri šiktų ir myžtų
man ant veido