Tuesday, January 01, 2008

Parmezano sūris

--

Ar aš tavęs nebūsiu kažkur anksčiau matęs ?
Nuvalkiota.

Kažkas apie (ne)matytus lubų tapetus.
Subtilu? Visiškai nesubtilu, niekam neįdomūs tie tapetai.

Ar aš tavęs nebūsiu kažkur anksčiau girdėjęs ?

--

Langas į gam/ktą

Susipažinkime - gamtos narys
arklys (žirgas nesirimuoja)
arklys protingas ir skaito knygą,
be akinių.
Arklys ne šeip skaitovas,
bet eruditas, postmodernas jam
kaip šienas (beveik rimuojasi)
Jis skaito Ojerį ir
žvengia: yGAGAGA
kryžiai, kryžiai. Bjaurus švedas.
Arklys - lietuvis, nacionalistas,
net fašistas!
Jam nepatinka naivūs skandinavai
Griebia Grajauską (daili maža knygelė
su siurbliu ant viršelio)
hmmmm ale koks mielas ir gražus
dailūs akinukai, apvalūs žandukai,
o kaip gerai perteikia .Lt realijas!
Pašiepia, ironizuoja ir vis skoningai,
puikus pjūvis, kokia skerdiena!
Arklį tai užknisa,
jus negali pakesti skerdienos tvaiko,
jam patinka DOBILIENA ir žolė,
o Grajauskui turbūt nepatinka žolė.
Arklys griebia Kunčių, patį asmeniškai,
raštus jau senei skaitė ir nematė
kūrybingesnio ištvirkėlio. Jaudinantys
minties polėkiai. Prisitaiko,
pradeda, pamažu tampa žirgu.
Apsiputoja, prisimena:
mokslo ... šaknys ... vaisiai

--

Girl's night out

We were looking for a room
we were looking for a hotel
we were in between
we were a few chosen
somewhere to fit in
something that's fitting
after one day it started itching
and we rubbed until it was bleeding

and we ran through the moonlight far beyond
and we laughed at the moonlight far beyond

we were looking for something to blow up
we were looking for someone to follow
we had one way out
we had some hours left
we were so close
we knew we were chosen
we aimed for high speed
and for someone who could catch me
© The Knife

--

4 comments:

Gintaras Grajauskas said...

Kodėl nepatinka? Patinka.
Kopūstai ten visokie.

emptywalls said...

Mat kaip. O klausimas būtų - kaip atrandami tokie užkaboriai priplėkę, kaip šis...

Gintaras Grajauskas said...

Paprastuoju budu. Begooglinant. :)

emptywalls said...

Tai jau visai nemažai reikėjo kuistis iki to dvidešimt-kelinto puslapio, aš mėginau, kitaip neradau, nors, tiesa, yra pats smagumas nieko neveikti, savo vardą guglinant, gal šiek tiek panašu į tą laimę, smėlio dėžėj sėdint, smėlio į kelnytes prisipilti, nors gal čia daugiau mergaitiškai, nežinau, nesu tikra...